atsiviepėlis — atsiviẽpėlis, ė smob. (1) menk. kas prie valgio atsiviepęs, nevalgus, ėkštus: Ar ans valgys tus grybus, toks atsiviẽpėlis yr Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
buklus — 2 buklùs, ì adj. (4) 1. kuris bijo šalčio, silpnas, lepus: Miežiai anksti sėti – šalčiui bùklūs Prl. Gyvulys buklùs Vrn. Bukliam žmogui bloga žiemą Dsm. 2. lepus ėdesiui, ėkštus: Jo arklys labai buklùs – tris dienas tik su šiečka pašėrei, ir … Dictionary of the Lithuanian Language
gaigočius — gaigõčius sm. (2) [K]; R230 kas nepatenkintas valgiu; ėkštus … Dictionary of the Lithuanian Language
gaigus — gaigùs, ì adj. (4) 1. M gaižus, ėkštus: Ot jau gaigùs – čia knibt, čia knibt, ir lieka nevalgęs Srv. Gaigùs vaikas, niekas jam negardu, ir tiek Pc. Gaigì mergaitė, nieko nevalgo Pc. Tą karvę reikia parduot – ji labai gaigì Bsg. Mūsų vaikai… … Dictionary of the Lithuanian Language
gležnas — glẽžnas, à adj. (4) 1. nestandus; minkštas; suglebęs; silpnas: Tas glẽžnas, kuris išglẽžęs, sudribęs, sutižęs, suliuršęs, štyvumo neturi, ant kojų nestovi kaip veršis naujai gimęs, girtas, popiera šlapia J. Vaikai grobstydavo gležnus, geltona … Dictionary of the Lithuanian Language
gnyda — ×gnyda (l. gnida) sf. (1) 1. PrD150 glinda: Vaikas aptekęs gnydoms KlvrŽ. Ištrink gnydas su žibalu Akm. 2. scom. nevalgus, ėkštus žmogus ar gyvulys: Gnyda tas mano vyras – sriubtelėjo kelis šaukštus kopūstų, o mėsos su bulbėms visai nevalgė Trk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
graikštus — graikštùs, ì adj. (4) 1. BB1Moz3,6, Dglš gražus, puošnus; taurus: Kaip karalienė ji stova graikšti Klp. Jos gražums yra, jog ji graikšti ir pilnavojanti yra VlnE160. Žvilgterėjęs į jos graikštį veidą, nėko anai trankiai pasakyti negalėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
karnus — 1 karnùs, ì (la. kārns) adj. (4) 1. kuris ne bet ką valgo, ėkštus: Jis labai karnùs: jam kokių gardėsių, blynelių reikia Brž … Dictionary of the Lithuanian Language
prasimanus — prasimanùs, ì adj. (4) NdŽ išrankus, ėkštus … Dictionary of the Lithuanian Language
ėkštumas — ėkštùmas sm. (2) BŽ466; Kos43 → ėkštus 1: Tos kumelės ėkštumas neregėtas – šieną išpeša iš ėdžių, sumina ir dairosi alkana Vb … Dictionary of the Lithuanian Language